Žolė augalų varpą. Pranešimų naršymas

Dauguma vandens augalų puikiai dauginasi vegetatyviškai, todėl gali greitai užželti vandens telkinį. Pasibaigus nurodytam terminui, tikrinama ar gyventojai įvykdė įpareigojimus. Vaisius — spirališkai susukta ankštis, turinti 5—7 sėklas. Augalai gerai krūmijasi, sudaro tankią velėną.

Geltonžiedė Medicago falcata L. A ir hibridinė Medicago media Pers.

Žolė augalų varpą. Dekoratyvinių varpinių augalų tinkančių Lietuvos sąlygoms

B liucernos Liucernų šaknys labai tvirtos, liemeninės, smarkiai šakojasi. Pirmais metais šaknies kaklelis yra arti žemės paviršiaus, ontogenezės metu ji vis storėja ir traukiasi gilyn į dirvožemį, dėl ko augalai tampa atsparesni šalčiams.

Iš šaknies kaklelyje esančių trumpų fitomerų pumpurų nuolat formuojasi nauji ūgliai. Stiebai gana stori, statūs, apvalūs arba keturbriauniai, šakoti, vidutiniškai turi 17 fitomerų su ilgais tarpubambliais. Augalo stiebų skaičius kiekvienais ontogenezės metais didėja nuo 2—3 pirmais metais iki 20 ir daugiau trečiais.

Sėjos metais ūgliai išauga iki 30—50 cm aukščio, o antrais ir trečiais — iki 1 m ir daugiau. Lapai trilapiai, vidurinis lapelis su ilgesniu koteliu.

Kaip kakoti varpą pailgi, siauri, karpytomis viršūnėlėmis. Taigi liucernų asimiliacinis plotas vegetacijos metu smarkiai kinta.

Liucernos — ilgos dienos augalas, jau sėjos metais formuoja žiedinius ūglius. Žiedynai — retos kekės, turinčios 15—25 žiedų. Hibridinės liucernos žiedai įvairiausių spalvų: melsvi, violetiniai, geltoni, gelsvai žalsvi ir žalsvi. Lietuvoje labiausiai paplitusios hibridinės liucernos su melsvos ar violetinės žiedų spalvos 2. Vaisius — spirališkai susukta ankštis, turinti 5—7 sėklas. Sėklos inkstiškos, šiek tiek deformuotos, geltonos, rudos arba rausvai gelsvos. Liucernos labai reiklios šilumai, tačiau pakenčia ir didelius šalčius.

Normaliam augimui ir vystymuisi reikia žolė augalų varpą drėgmės, bet dėl stiprios šaknų sistemos pakenčia ir drėgmės žolė augalų varpą bei sausras.

Liucernos taip pat atsparios ir paviršiniam vandeniui, gali būti užlietos iki 15—20 parų. Daugiausia iš visų pupinių augalų liucernos reiklios šviesos fotonų srauto tankiui, todėl sunkiausiai iš visų pupinių pašarinių augalų pakenčia antsėlį. Lietuvoje gali būti auginamos dvi esparcetų rūšys: sėjamasis esparcetas Onobrychis viciaefolia Scop. Dažniau auginamas sėjamasis. Tinka pievoms ir ganykloms.

Gerai auga sausuose, žvyringuose dirvožemiuose. Medingi augalai, iš vieno ha bitės gali surinkti kg medaus.

Kontaktai Ežerų užžėlimas Nedaug kas žino, kad ežerai yra laikini gamtos dariniai. Jų gyvenimo trukmė matuojama kartais šimtais metų, dažnai — keliais tūkstantmečiais, o retkarčiais — net dešimtimis ir šimtais tūkstančių metų.

Šaknų sistema stipri, panašiai išsivysčiusi kaip ir liucernų. Sugeba paimti sunkiai tirpstančius kalcio ir fosforo junginius. Stiebai stambūs, turintys 5—7 metamerus su ilgais tarpubambliais. Stiebai labai lapuoti.

Lapai neporiniai, plunksniški, dideli, sudaryti iš 10—15 porų elipsiškų, rečiau lancetiškų šoninių lapelių.

Lapeliai apaugę plaukeliais. Žiedynai — kekės. Žiedai dideli rožiniai. Vaisiai — vienasėklės suplotos ovalios ankštelės. Sėjamos neišsiaižiusios ankštelės. Rytinis ožiarūtis Galega orientalis Lam. Tai ilgaamžė, daugiametė pupinių šeimos žolė. Gali augti 8—9 metus, kada žaliosios masės derlingumas būna 4—5 t·ha Kaupia daug ir vertingų baltymų. Kaip ir kitų pupinių augalų, geriausia pašaro kokybė būna pjaunant žolę iki butonizacijos pabaigos.

Rytinis ožiarūtis perspektyvi žolė ne tik pašarui, bet ir alternatyviems tikslams — panaudojamas degraduotų dirvožemių rekultivacijai, sutvirtina eroduojamas dirvas.

Kokia zole padidinti nari

Negatyvi savybė — kaupia alkaloidą guanidiną. Formuoja daug šoninių šaknų. Gyvena simbiozėje su Rhyzobium bakterijomis. Prieš sėją sėklą reikia apvelti preparatu rizotorfinu su specifinėmis gumbėlinėmis bakterijomis, nes mūsų dirvožemiuose natūraliai jų padermių nėra. Ant pagrindinės šaknies, maždaug 7 cm gylyje, formuojasi atžaliniai pumpurai. Požeminėje stiebo dalyje susiformuoja 3—4 žiemojantys pumpurai.

Iš atžalinių ir žiemojančių pumpurų pavasarį auga nauji stiebai. Ožiarūčio krūmas gali turėti iki 10—18 stiebų. Stiebai — cm aukščio, tuščiaviduriai, turintys 7—14 fitomerų. Lapai dideli, 15—30 cm ilgio, sudėtiniai, neporomis plunksniški, sudaryti iš 9—15 kiaušiniškų ar pailgų šoninių lapelių 2.

Žiedynai pailgos 15—20 cm ilgio kekės, turinčios 30—70 žiedų 2. Žolė augalų varpą dideli, melsvai violetiniai, turi daug nektaro. Vaisiai — ankštys, 2—4 cm ilgio. Ankštyse būna 3—7 sėklos. Jos inkstiškos, sėklų masė — 5—9 g. Be šiame skyriuje aptartų pupinių šeimos pašarinių augalų, žolynuose, ypač kur sausesnės dirvos, auginami paprastieji garždeniai Lotus carniculatus L.

Iš pupinių augalų kaip pašarinis augalas auginami seradėlės Ornitophus sativus Brot. Lengvesnė sėklininkystė, gerai ir pastoviai dera, daugelis gerai pakenčia gyvulių mindymą, gerai regeneruoja ūglius ir žolė augalų varpą po nupjovimo ir nuganymo.

Spausdinti Įrengiant ir auginant veją, prižiūrint daržą, piktžolės dažniausiai yra viena iš labiausiai erzinančių problemų.

Miglinės žolės turi mažiau baltymų, tačiau jos yra ilgaamžės, jų lengvesnė sėklininkystė, gerai ir nuolat dera, daugelis gerai pakenčia gyvulių mindymą, gerai regeneruoja ūglius ir lapus po nupjovimo ir nuganymo. Pašarinis motiejukas Phleum pratense L. Lietuvoje dar auginamas stepinis motiejukas P. Vertingiausias ir plačiausiai paplitęs — pašarinis motiejukas.

Dažnai auginamas sėjomainoje mišiniuose su raudonaisiais dobilais, taip pat su kitais augalais pievose ir vėlyvose ganyklose. Retakerė žolė. Šaknys kuokštinės, plonos, pasiskleidusios negiliai dirvoje. Stiebai išauga 60— cm aukščio, tuščiaviduriai, su ilgais tarpubambliais.

Pirmasis bamblys prie pat žemės sustorėjęs, svogūnėlio pavidalo. Formuoja trumpuosius, ilguosius vegetatyvinius ir generatyvinius ūglius. Lapai be auselių, platūs. Lapų liežuvėlis apie 2—3 cm ilgio.

Žaliems motiejukų lapams būdingas melsvas atspalvis. Lapamakštė atvira.

HOW TO BUILD A BEAUTIFUL AQUASCAPE EASILY - PLANTING

Žydėjimo iniciacijos biologija sudėtinga — fotoindukcija gali vykti ilgos dienos arba trumpos dienos ir žemų teigiamų temperatūrų sąlygomis. Žiedynai — 15—20 cm ilgio, tankios, stambios varpašluotės.

Piktžolių naikinimas herbicidais

Varputės smulkios, vaisiai žvynagrūdžiaines padengti nuo jų neatsiskiriančiais žiedažvyniais. Paprastoji šunažolė Dactylis glomerata L. Ankstyvoji daugiametė, vienažiedė. Kryžmiškai apsidulkinantys augalai. Vaisiai žvynagrūdžiai — grūdeliai, padengti persišviečiančiais, baltais, kartais sidabriškai pilkais žiedažvyniais.

Žolė augalų varpą

Tikrasis žolė augalų varpą Festuca pratensis Huds. Geriau želia už motiejukus. Šaknys kuokštinės, geriau išvystytos negu motiejukų. Krūmijasi gerai, formuoja trumpuosius vegetatyvinius ir generatyvinius ūglius. Stiebai 40— cm aukščio. Lapai linijiški, 5—7 cm pločio, viršutinėje pusėje šiek tiek šiurkštoki, rantuoti, o apatinėje blizgantys.

Jums gali patikti

Lapų makštys atviros, apačioje violetinės. Lapalakštis prie pagrindo turi ilgas auseles, kurios apgaubia stiebą. Liežuvėlis trumpas, vos 1 mm.